Parodos
„Sergantis tekstas / Sick text”. Diktgymnasiet
Sausio 31 d. 17:30 val. pradedama eksponuoti Švedijos kūrėjo, pasirašančio slapyvardžiu Diktgymnasiet, paroda „Sergantis tekstas / Sick text”. Ji – apie tai, kaip pasikeičia gyvenimas, susirgus lėtine liga. Diktgymnasiet meninės praktikos pagrindas – kalba – tuomet tapo prarasta, nepasiekiama. Pasak paties menininko, „sirgau ir aš, ir mano rašymas“. O ką daryti rašytojui, jei skaitymas ir rašymas tampa kognityviai neprieinamas? Darbuose, kurių didžioji dalis sukurta ligos patale, kalba naudojama kaip medžiaga, kelianti savipagalbos, negalios, teisingumo klausimus. Paroda veiks iki kovo 2 d.
„Sergantis tekstas / Sick text” buvo planuojamas kelerius metus, ieškant alternatyvių, prieinamų būdų kurti, neišsunkiant energijos išteklių ir nesutrikdant juos palaikančios gydymo rutinos. Negalios bendruomenėje ši energijos valdymo praktika nuo 2003-ųjų pradėta vadinti „Šaukštų teorija“, kai tinklaraštininkė Christine Miserandino, pietaudama su savo drauge, pabandė jai apibūdinti, ką reiškia gyventi, sergant vilklige. Tarkime, žmogaus dienos limitas yra 10 šaukštų; valgiui paruošti gali prireikti dviejų šaukštų, o išsiruošti ir valandą pasimatyti su draugu – net visų dešimties. Ypač daug energijos reikalauja darbas ar tiesiog socializacija, todėl tuos šaukštus reikia numatyti iš anksto. Iššūkis ir įgūdis – užbaigti dieną, neviršijant to limito ir nesukeliant ligos simptomų paaštrėjimo.
Metodika, paremta šaukštų teorija, padėjo ir Diktgymnasiet kitaip dirbti su kalba: žodžiai traktuojami kaip vaizdiniai, o rašymas tampa koliažo kūrimo procesu. Diktgymnasiet tai vadina „skaitymu ir rašymu šaukštais“. Tai – nuolatinės vidinės derybos, ribų valdymas ir „šaukštų skolinimasis” iš šiandienos, atidedant juos rytojui.
„Sergantis tekstas / Sick text”, prasidėjęs kaip formalus kalbinis eksperimentas, virto prieinamu metodu, leidžiančiu toliau dirbti su kalba: koliažu, paveikslu, vaizdo įrašu. Ilgainiui Diktgymnasiet ėmė svarstyti, kaip ši praktika galėtų plėtotis ir būti pritaikyta negalios aktyvizmo, teisių gynymo ir advokacijos (atstovavimo) labui. Kūrėjo manymu, mūsų kalbose gausu žodžių, nuolat įtvirtinančių eiblizmą, ir jis juos „ravi”, paversdamas kalbą dirva kitokiems mąstymo ir bendrabūvio būdams. Esame švelniai skatinami permąstyti, kaip dauginame eiblizmą, nuo kurio kenčiame visi.
Parodoje „Sergantis tekstas / Sick text” pristatoma Diktgymnasiet knyga „Portretas”. Joje – „Šaukšto teorijos” įkvėpti Diktgymnasiet tekstai ir meno kūriniai, Jenny Richards tekstai. Grafinį dizainą sukūrė „Konst & Teknik“. Knygą išleido „Konstfrämjandet Västmanland“ ir „Madame Cryptica“ (Švedija).
Rėmėjai: Europos Sąjunga ir Goethe’s institutas, „Kulturbryggan”, Švedijos menų stipendijų komitetas, „Längmanska kulturfonden”, „Helge Ax:son Johnsons stiftelse”, Šiaurės šalių kultūros fondas/Globus Opstart, taip pat projektui skirtas Šiaurės ir Baltijos šalių kultūros mobilumo programos finansavimas.
*
KKKC informuoja, kad parodų atidarymo metu bus fotografuojama / filmuojama, ir dalyviai gali būti matomi įvairiose medijų priemonėse.
*
„Sick Text” – the exhibition by the Swedish creator, who signs under the pseudonym Diktgymnasiet, is opening on January 31st at 5:30 PM at the Exhibition Hall of Klaipeda’s Cultural Communication Centre (KKKC).
”Diktgymnasiet and I speak to each other from the comfort of our sofas. It is just before Christmas and we start chatting about the different viruses I have been trying to get rid of. Diktgymnasiet offers advice on medicine and supplements, drawing on the knowledge of the body, symptoms and treatments that they have built up in the years living with post-viral illness. With only a handful of doctors in Sweden specialising in post-viral illness this work has been overwhelming and vital.
„Sick Text” meditates on the world Diktgymnasiet now inhabits and the whole scale change they have gone through since living with chronic health problems. In sickness, language, the foundation of their art practice became unknowable, lost, out of reach. As Diktgymnasiet describes it, ‘my writing was sick, just as I was’. They had to ask themselves, ‘if reading and writing isn’t a cognitive possibility, what does this mean for the artist-writer?’ „Sick Text” invites us on a journey to unearth the foundational frameworks of language; exploring and creating other ways for our senses and neurological circuits to be nourished and communicated.
This exhibition has been planned years ahead in order to find accessible ways for the work to develop without exhausting the energy supply and interfering with the health routines that sustain them. In the chronic illness community the practice of managing one’s energy is called ‘spoon theory’, named by Christine Miserandino as a way to describe the impact of Lupus to her friend. If one has a daily limit of lets say 10 spoons, preparing a meal might take 2 spoons, while seeing a friend for an hour might be 10 spoons. Work or social engagements in particular can require significant energy, meaning spoons must be accounted for in the following days. The challenge and skill is how to complete a day within one’s spoon limit, to avoid triggering a backlash of symptoms.
Diktgymnasiet builds on this to develop a new methodology for how to relate to and work with language. It is a practice in which reading means words are now treated as images, and writing is a process of collage. Diktgymnasiet calls this methodology ‘spoonreading and writing’. It involves constant negotiation, managing limits and bargaining spoons from one day to enable them to work the next.
„Sick Text” traces an arc of Diktgymnasiet’s practice from before their illness until today. Something that began as formal experimentation with language, now has evolved into an accessible method which enables them to continue working with language as collage, as painting, as video. In sickness they have been able to see how their practice can stretch and adapt to work for disability justice.
To work with language however is to work with the tools that perpetuate ableism. It is littered with ableist words that one has to weed out. Diktgymnasiet transforms language into nutritious grounds for other ways of thinking and being. In doing so they gently encourage us to rethink the ways we reproduce the ableism that makes us all sick.”– Jenny Richards
*
As part of the exhibition „Sick Text” an artist book by Diktgymnasiet titled „Portrait” is released. The book looks into artist writing inspired by the spoon theory and contains artworks by Diktgymnasiet, with additional texts by Jenny Richards, and graphic design by Konst & Teknik. The book is co-published by Konstfrämjandet Västmanland and Madame Cryptica, Sweden.
„Sick Text” is part of CRIP, an art project by Diktgymnasiet produced by Konstfrämjandet Västmanland, with support from Kulturbryggan
Sponsors: „Sick Text” is funded by the European Union and the Goethe-Institut, Kulturbryggan, The Swedish Arts Grants Committee, Längmanska kulturfonden, Helge Ax:son Johnsons stiftelse, Nordic Culture Fund/Globus Opstart and the project has received mobility funding from the Nordic-Baltic Mobility Programme for Culture.
Biography
Diktgymnasiet is an artist and writer that lives and works in Stockholm, Sweden. Their work, for the most part done in the sick bed, uses language as material, and addresses self-care, chronic illness and disability justice. More information about Diktgymnasiet can be found here: http://www.diktgymnasiet.com