Jungtinė Augusto Bidlausko, Lino Jusionio ir Marijos Šnipaitės paroda „Vilkti ir grūsti“
Nuo vasario 27 d. iki kovo 29 d Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose vyksta jungtinė Augusto Bidlausko, Lino Jusionio ir Marijos Šnipaitės paroda „Vilkti ir grūsti“. Parodoje menininkai iš Vilniaus įprastus pokalbius ir skirtingas kūrybines praktikas perkelia į naują erdvę, kurioje santykiai tarp autorių ir kūrinių įgyja naujų sąlyčio taškų bei kitą tvarką.
„Vilkti ir grūsti“ – taip atidaromos durys Latvijoje. Taip trys draugai iš Vilniaus ruošiasi parodai Klaipėdoje. Pirminėje fazėje idėjos ne ateina, o grūdasi, tačiau vėliau ateina laikas, kurį tiksliausiai įvardija veiksmažodis „vilkti“. Viskas ima priminti vilkstinę, kurioje kasdienybė, neramus politinis fonas ir informacijos perteklius velkasi kartu, persmelkdami kūrybą ne kaip tema, o kaip būsena. Joje ironija, žaidimas, atkaklus darbas ir trumpi hedonistiniai gestai tampa būdu nesustingti ir pasipriešinti reikšmės srautui.
Visi trys autoriai meno lauke pasirodė panašiu metu, nuolat seka ir reflektuoja vienas kito kūrybą, bendrauja, o paroda „Vilkti ir grūsti“ – jiems pirmoji bendra. Tai – trys skirtingos medijos, trys charakteriai, bet vienas bendras judesys.
Augusto Bidlausko grafikos darbuose judėjimas lėtas ir tikslus. Vaizdai – nespalvoti, išskaidyti, tarsi ištraukti iš savo natūralaus konteksto ir sustabdyti baltame fone. Kūnas čia tampa pagrindiniu vaizdavimo objektu – fragmentuotu, stebimu iš arti, susiduriančiu su gamtos elementais, kultūros žymėmis ir žmogaus buvimo pėdsakais, bet niekada nesuvedamu į vientisą pasakojimą.
Lino Jusionio tapyba yra kaip treniruotė. Kasdienybės motyvai – šviežiai iškritęs ar nuo žiemos užsilikęs sniegas, dviračiu įminto kelio serpantinas, šuolių su slidėmis bokštas – vaizduojami ne kaip įvykis, o kaip būsena, atsirandanti kartojant, kaupiant detales ir atminties fragmentus. Tai grūdimas – darbas su vaizdu kaip su erdvine konstrukcija, nuolat perstatoma, balansuojančia tarp pertekliaus ir trūkumo.
Marijos Šnipaitės skulptūrinė praktika šioje parodoje veikia per žaidimą, kuris tik apsimeta lengvu. Eskiziškais, grakščiais gestais formoje ir medžiagoje kuriami erdviniai ryšiai, jungiantys kasdienybės ritualus, vizualines patirtis ir kultūrines nuorodas. Marija kūriniams parinkdama motyvus atsisako jų įprastinių funkcijų, medžiagiškumo, susikoncentruoja į objektų ryšį su jusliniu patyrimu. Kartais tenka vilkti, kartais grūsti.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba). Parodos atidarymo metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, publikuotuose įvairiose medijos priemonėse. Per atidarymą parodų lankymas nemokamas, vėliau – mokama.